žempūtys

Žempūtys – tai lietuvių liaudies dainose ir tautosakoje vartojamas terminas, reiškiantis jauną merginą, mergaitę, jaunąją (dažniausiai ištekėjusią ar susižadėjusią). Kilęs iš žodžių junginio „žemai pūtęs“ (t. y. žemai susirišęs plaukus), nes ištekėjusios merginos senovėje nešiodavo galvą apačiau susirištus plaukus, o merginos – viršuje.

Pavyzdžiai:
1. Liaudies dainoje:
„Aš jauna žempūtėlė, / Mano kasielis žalias.“
(čiau – jauna moteris, jaunoji)
2. Tautosakoje:
„Žempūčio vainikas – jaunystės simbolis.“

Trumpai: tai poetiškas ar archajiškas merginos (jaunosios) apibūdinimas, susijęs su tradicine šukuosena ir vestuvinėmis tradicijomis.

Įrašas
Paaiškinimas	Žempūtys – tai lietuvių liaudies dainose ir tautosakoje vartojamas terminas, reiškiantis jauną merginą, mergaitę, jaunąją (dažniausiai ištekėjusią ar susižadėjusią). Kilęs iš žodžių junginio „žemai pūtęs“ (t. y. žemai susirišęs plaukus), nes ištekėjusios merginos senovėje nešiodavo galvą apačiau susirištus plaukus, o merginos – viršuje. Pavyzdžiai: 1. Liaudies dainoje: „Aš jauna žempūtėlė, / Mano kasielis žalias.“ (čiau – jauna moteris, jaunoji) 2. Tautosakoje: „Žempūčio vainikas – jaunystės simbolis.“ Trumpai: tai poetiškas ar archajiškas merginos (jaunosios) apibūdinimas, susijęs su tradicine šukuosena ir vestuvinėmis tradicijomis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.