Žemaūgiškumas – tai žmogaus ūgio sąlygiškai mažas rodiklis, palyginti su vidutiniu ūgiu tos pačios amžiaus, lyties ir populiacijos grupės atstovams. Dažniausiai apibrėžiamas kaip ūgis, mažesnis nei 97% tos pačios grupės žmonių (statistinis reiškinys) arba susijęs su liga (pavyzdžiui, augimo hormonų trūkumas).
Pagrindinės priežastys:
- Genetinės (pvz., tėvų žemas ūgis)
- Endokrininės (augimo hormonų trūkumas, hipotireozė)
- Chromosomų anomalijos (pvz., Turnerio sindromas)
- Ligos, įtakojančios kaulų raidą (achondroplazija)
- Netinkama mityba, lėtinės ligos vaikystėje.
Pavyzdžiai:
1. Achondroplazija – genetinis sutrikimas, sukeliantis trumpus galūnes ir vidutinį liemenį.
2. Augimo hormonų trūkumas – gydomas hormonų terapija.
3. Turnerio sindromas (tik moterims) – susijęs su X chromosomos anomalija.
4. Konstitucinis vėlyvas augimas – vaikas auga lėčiau, bet suaugęs pasiekia normalų ūgį.
5. Suaugusio žmogaus ūgis žemiau 152 cm (moterys) ar 165 cm (vyrai) gali būti laikomas žemaūgiškumu, priklausomai nuo populiacijos standartų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.