„Žeberklakotis“ yra žargoninis, humoristiškas žodis, reiškiantis labai didelį, garsų kalbėjimą ar triukšmavimą (dažniausiai apie žmones). Kilęs iš žodžių junginio „žebenkštis“ (daugiakalbis) ir „klakoti“ (trenkti, daužyti, plepėti).
Pavyzdžiai:
1. „Nustok taip žeberklakotį, visas kambarys skamba!“
2. „Susirinkime vyko visiškas žeberklakotis – nieko negirdėjau.“
3. „Kaimynų vaikai vėl pradėjo žeberklakotį po pietų.“
Trumpai: Tai vaizdingas, neoficialus terminas triukšmingam, pernelyg garsiam kalbėjimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.