trenkti

trenk|ti, trenkia, trenkė
1. garsiai ką daryti: Vaikai trenkia, laksto po trobą. Muzikantai trenkė maršą. Šoka trenkia jaunimas. trenkė šūvis.
2. mušti, duoti: Griaustinis trenkė į medį. Trenkti kumščiu į stalą. Būtų geras
šautuvas, tik trenkia. sngr.: Automobilis trenkėsi į medį.
3. krėsti: Nekišk nagų prie elektros - trenks.
4. turėti negerą kvapą, atsiduoti: Miltai žibalu trenkia. trenkimas.

Įrašas
Paaiškinimas	trenk|ti, trenkia, trenkė 1. garsiai ką daryti: Vaikai trenkia, laksto po trobą. Muzikantai trenkė maršą. Šoka trenkia jaunimas. trenkė šūvis. 2. mušti, duoti: Griaustinis trenkė į medį. Trenkti kumščiu į stalą. Būtų geras šautuvas, tik trenkia. sngr.: Automobilis trenkėsi į medį. 3. krėsti: Nekišk nagų prie elektros - trenks. 4. turėti negerą kvapą, atsiduoti: Miltai žibalu trenkia. trenkimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.