zurbulis

Zurbulis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis didžiulį triukšmą, ūžimą, garsų maišatą (pvz., daugybės žmonių balsų, judesio, instrumentų). Dažnai vartojamas apibūdinti chaotišką, garsią aplinką.

Pavyzdžiai:
1. Pirkime buvo toks zurbulis, kad nieko negirdėjome.
2. Užsimerkiau ir ėmiau klausytis miško zurbulio.
3. Klasėje kilo zurbulis, kai mokytoja išėjo.

Sinonimai: triukšmas, ūžesys, dundesys, audra (perkeltine prasme).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zurbulis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Zurbulis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis didžiulį triukšmą, ūžimą, garsų maišatą (pvz., daugybės žmonių balsų, judesio, instrumentų). Dažnai vartojamas apibūdinti chaotišką, garsią aplinką. Pavyzdžiai: 1. Pirkime buvo toks zurbulis, kad nieko negirdėjome. 2. Užsimerkiau ir ėmiau klausytis miško zurbulio. 3. Klasėje kilo zurbulis, kai mokytoja išėjo. Sinonimai: triukšmas, ūžesys, dundesys, audra (perkeltine prasme).