Znaiminimas – tai kalbos figūra, kai vienas žodis ar posakis vartojamas pakeisti kitą, su juo susijusį žodį pagal loginį, erdvinį, laikiną ar kitokį ryšį. Tai yra metonimijos atitikmuo lietuvių kalboje.
Pagrindiniai ryšiai, kuriais grindžiamas znaiminimas:
1. Vieta vietoje institucijos: Vyriausybė priėmė sprendimą. („Vyriausybė“ reiškia jos narius).
2. Indas vietoje turinio: Išgėriau puodelį kavos. („puodelį“ – turint omenyje kavą jame).
3. Autorius vietoje kūrinio: Skaitau Šatrovą. („Šatrovą“ – jo rašytą kūrinį).
4. Simbolis vietoje reiškiamo dalyko: Kremlius paskelbė pareiškimą. („Kremlius“ – Rusijos valdžią).
Pavyzdžiai:
- Visas miestas apie tai kalba. („miestas“ – jo gyventojai).
- Klausausi Mozarto. („Mozarto“ – jo muziką).
- Jis išėjo į sceną. („sceną“ – teatro veiksmą, pasirodymą).
- Perkame naują būstą. („būstą“ – namą, butą).
Santrauka: Znaiminimas – tai žodžio pakeitimas kitu logiškai susijusiu žodžiu (pvz., dalis – visuma, priežastis – pasekmė). Dažnas kasdienėje kalboje ir literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.