zbitkininkas
Zbitkininkas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, neturintį žemės (be žirgo ir arimo įrankio), kuris pragyvenimui užsidirbdavo atsitiktiniais darbais (pvz., samdomu fiziniu darbu, amatais). Žodis kilęs iš rusų kalbos (збитчик – „bedarbis, valkatė“).
Pagrindinės savybės:
- Neturėjo savo ūkio ar žemės.
- Dirbo samdomus laikinus darbus (pjovė malkas, rinko uogas, padėjo turtingesniems ūkininkams).
- Dažnai gyveno labai skurdžiai, XVIII–XIX a. buvo viena iš skurdžiausių Lietuvos kaimo socialinių grupių.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„XIX a. viduryje kaimo inventoriume buvo užrašyti ir keli zbitkininkai – jie neturėjo nei dirvos, nei gyvulių.“
2. Lietuvių literatūroje:
V. Pietario dramoje „Zbitkininkas“ vaizduojamas skurstančio valstietiko likimas, priversto verstis atsitiktiniais darbais.
3. Socialinė padėtis:
Zbitkininkas galėdavo dirbti miško kirtime, statybose ar padėti derliaus nuėmimo metu už maistą ar nedidelį atlygį.
Trumpai: Zbitkininkas – žemės neturintis valstietis, gyvenęs iš laikinų darbų, dažnai tapdavo skurdo ir socialinės atskirties simboliu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.