„Vyzguonė“ – tai tarminis žodis, reiškia šaltą vėją, šiurpą, šiurpus oras (dažnai su drėgme, rūku). Kilęs iš slavų kalbų (plg. rus. вьюга – pūga, audra).
Pavyzdžiai:
1. „Iš marių pūtė tokia vyzguonė, kad iki kaulų peršalo.“
2. „Užsirėkė vyzguonė – ne išeik be šilto švarko.“
3. „Rytą apėmė vyzguonė, tarsi žiemą grįžus.“
Pastaba: Vartojamas daugiausia rytų Aukštaitijos tarmėse, literatūrinėje kalboje retas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.