vyburūnė

Vyburūnė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įmantrią, išradingą, gudrią moterį (dažniausiai su neigiamu atspalviu). Kartais vartojamas ir kaip apmaudas, klastotė.

Pavyzdžiai:
1. Ji – tikra vyburūnė, visada išsisuka iš keblių situacijų.
2. Ta vyburūnė sugebėjo visus apgauti.
3. Pasakojimuose vyburūnė dažnai laimi ne jėga, o sąmoju.

Sinonimai: gudruolė, klastotė, apgavikė, suktinė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vyburune' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vyburūnė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įmantrią, išradingą, gudrią moterį (dažniausiai su neigiamu atspalviu). Kartais vartojamas ir kaip apmaudas, klastotė. Pavyzdžiai: 1. Ji – tikra vyburūnė, visada išsisuka iš keblių situacijų. 2. Ta vyburūnė sugebėjo visus apgauti. 3. Pasakojimuose vyburūnė dažnai laimi ne jėga, o sąmoju. Sinonimai: gudruolė, klastotė, apgavikė, suktinė.