suktinė

Suktinė – tai trumpas, dažniausiai 2–4 eilučių, išbaigtos minties išraiška eilėraštyje, atitinkanti vieną strofą. Tai savarankiškas posmas, turintis vientisą turinį.

Pavyzdžiai:
1. Maironio „Pavasario balsai“:
O kas gi tos giesmės groja?
Kas gieda taip aukštai?
Tai vieversėlis laksto,
Danguje giesmę sukta.
(Čia kiekvienas ketureilis yra suktinė.)

2. Lietuvių liaudies daina:
Aš prie marių pasėjau rūteles,
Užaugino jūra,
Aš prie marių pasėjau rūteles,
Užaugino jūra.
(Kartojama struktūra – suktinė.)

Trumpai: Suktinė – vientisa strofa eilėraštyje, dažna lietuvių poezijoje ir dainose.

Įrašas
Paaiškinimas	Suktinė – tai trumpas, dažniausiai 2–4 eilučių, išbaigtos minties išraiška eilėraštyje, atitinkanti vieną strofą. Tai savarankiškas posmas, turintis vientisą turinį. Pavyzdžiai: 1. Maironio „Pavasario balsai“: O kas gi tos giesmės groja? Kas gieda taip aukštai? Tai vieversėlis laksto, Danguje giesmę sukta. (Čia kiekvienas ketureilis yra suktinė.) 2. Lietuvių liaudies daina: Aš prie marių pasėjau rūteles, Užaugino jūra, Aš prie marių pasėjau rūteles, Užaugino jūra. (Kartojama struktūra – suktinė.) Trumpai: Suktinė – vientisa strofa eilėraštyje, dažna lietuvių poezijoje ir dainose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.