vulgarumas

„Vulgarumas“ – tai pernelyg paprastas, primityvus, grubus ar net nemandagus kalbos ar rašymo stilius, dažnai siejamas su žemu stiliumi, siurrealizmu ar sąmonės srauto technika.

Pavyzdžiai:
1. Žargonas / šnekamoji kalba – „Jis nuėjo į kibirkštį“ (vietoj „Jis supyko“).
2. Siurrealistinė raišką – „Laikas – tai mėlynas sūris, kurį ėda pelės“ (absurdiškas vaizdavimas).
3. Nemalonūs vaizdiniai – „Gyvenimas – tai supuvęs obuolys su kirminais“.
4. Sąmonės srautas – „Kavinė garuoja mano mintys tirpsta kaip cukrus šnekos triukšme“ (be aiškios struktūros).

Kontekstas:
Terminas dažnai vartojamas kritikuojant literatūrą ar meninę raišką, kuri tyčia ar netyčia peržengia „rafinuoto“ stiliaus ribas.

Įrašas
Paaiškinimas	„Vulgarumas“ – tai pernelyg paprastas, primityvus, grubus ar net nemandagus kalbos ar rašymo stilius, dažnai siejamas su žemu stiliumi, siurrealizmu ar sąmonės srauto technika. Pavyzdžiai: 1. Žargonas / šnekamoji kalba – „Jis nuėjo į kibirkštį“ (vietoj „Jis supyko“). 2. Siurrealistinė raišką – „Laikas – tai mėlynas sūris, kurį ėda pelės“ (absurdiškas vaizdavimas). 3. Nemalonūs vaizdiniai – „Gyvenimas – tai supuvęs obuolys su kirminais“. 4. Sąmonės srautas – „Kavinė garuoja mano mintys tirpsta kaip cukrus šnekos triukšme“ (be aiškios struktūros). Kontekstas: Terminas dažnai vartojamas kritikuojant literatūrą ar meninę raišką, kuri tyčia ar netyčia peržengia „rafinuoto“ stiliaus ribas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.