Vorielka – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą, negilią duobę ar įdubimą žemėje (pvz., nuo lietaus vandens, išrausto gyvūno). Dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Po lietaus kelyje liko daug vorielkų.
2. Kiškis išrausė vorielką po šaknim.
3. Į vorielką pripildė vandens, kad girtųsi paukščiai.
Sinonimai: duobutė, įdubimas, dauba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.