Duobutė – tai įduba, dažniausiai gamtoje (pvz., upės vagos, kalnų šlaitų arba uolų įduba). Kartais vartojama ir perkeltine prasme, apibūdinant įgaubtą paviršių ar net gyvenamojo ploto įdubimą.
Pavyzdžiai:
1. Upė išgraužė gilią duobutę uoloje.
2. Kalno šlaite matėsi maža duobutė, kurioje telkšo lietaus vanduo.
3. Perkeltine prasme: Kaimas stovi slėnio duobutėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.