Visavaldiškumas – tai žodžio ar posakio galimybė būti vartojamam visomis gramatinėmis formomis (pvz., linksniais, laikais, asmenimis). Priešingybė – nevisavaldiškumas (pvz., trūksta kai kurių formų).
Pavyzdžiai:
1. Visavaldiškas veiksmažodis: eiti – turi visas formas (einu, eini, einame, ėjau, eisiu ir kt.).
2. Nevisavaldiškas veiksmažodis: būtina – vartojamas tik trečiajame asmenyje (būtina mokytis; nėra formų būtinu, būtinau).
3. Nevisavaldiškas daiktavardis: pieno – dažnai vartojamas tik kilmininko linksnyje (stiklinė pieno), bet nėra formų pienas, pienui (tai liekamasis linksniavimas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.