Vilniutė – tai mažybinė, jautresnė ar švelnesnė Vilniaus miesto pavadinimo forma. Vartojama poetiškai, švelniai ar nostalgiai, pabrėžiant miesto šiltumą, artimumą ar mažumą.
Pavyzdžiai:
- „Sugrįžk į savo vilniutę, kur širdis ilsisi.“ (eilėraštyje)
- „Čia mano Vilniutė – senamiestis, kiemeliai ir prisiminimai.“ (nostalginiame kontekste)
- „Mūsų mažoji vilniutė šviečia nakties tamsyje.“ (metaforiškai apie miestą)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.