Vikarija – tai laikina pareigybė arba pavaduojantis asmuo, dažniausiai vartojama religiniame kontekste:
Reikšmė:
Asmuo, laikinai atliekantis kito (dažniausiai dvasininko) pareigas arba užimantis jo vietą.
Pavyzdžiai:
1. Bažnyčioje: Kunigas Jonas buvo paskirtas vikariu parapijoje, kol vyksta klebono liga.
2. Švietime: Mokytoja vikarė vadovavo klasei, kai tituliarinis mokytojas buvo atostogose.
3. Perkeltine prasme: Jis tapo vadovo vikariu per reorganizaciją.
Trumpai: Vikarija – laikinas pavaduotojas, ypač religinėse ar oficialiose pareigose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.