Vienžičkis – tai žodis, reiškiantis vienišą, vienatvėje gyvenantį žmogų, dažnai su atspalviu, kad jis yra atsiskyręs nuo kitų, pasirinkęs ar priverstas būti vienas.
Pavyzdžiai:
1. Po skyrybų jis tapo vienžičkiu ir retai išėjo iš namų.
2. Kaimynas – tikras vienžičkis, visą laiką praleidžia su knygomis.
3. Nors buvo vienžičkis, jis niekada nejautė vienatvės.
Trumpai: vienžičkis = vienišas, atsiskyrėlis žmogus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.