Vientūnėlis – tai mažybinė ar švelninimo forma nuo žodžio vientūnis, reiškiančio vienišą, vienatvėje gyvenantį žmogų. Dažnai vartojama su šiek tiek užuojautos ar švelnumo atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Senelis gyvena vienas kaime – toks ramus vientūnėlis.
2. Po skyrybų jausdavosi kaip užmirštas vientūnėlis.
3. Nors draugų turėjo, mėgo būti vientūnėlis su knyga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.