Vienavardiškumas – tai kalbos reiškinių sutapimas pagal formą (rašybą ir/ar tarimą), bet skirtumas pagal reikšmę. Tai gali būti:
- Homografai – vienodai rašomi, bet skirtingai tariami žodžiai (pvz., stóvas [pastovus] ir stovàs [baldų rūšis]).
- Homonimai – vienodai tariami ir rašomi, bet skirtingos reikšmės žodžiai (pvz., rana [žaizda] ir rana [3-ias asmuo nuo rasti]).
- Homofonai – vienodai tariami, bet skirtingai rašomi žodžiai (pvz., giria [miškas] ir gyria [3-ias asmuo nuo girti]).
Pavyzdžiai:
1. Kalė́dos (šventė) ir kal̃ėdos (nuo kalėti – kalėti).
2. Lietùs (krituliai) ir liẽtus (būtasis laikas nuo lyti).
3. Pýktis (pykčio jausmas) ir pỹktis (3-ias asmuo nuo pykti).
Vienavardiškumas dažnai sukelia dviprasmybes tekste ar kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.