viečninkas
Viečninkas – tai istorinis terminas, reiškiantis valstiečius, gyvenusius viečioje (bendruomenės žemėje) ir už ją atlikusius prievoles baudžiavos laikotarpiu (XVI–XIX a.). Jie neturėjo nuosavo žemės sklypo, bet galėjo naudotis bendruomenės žeme už darbą dvaro laukuose ar mokesčius.
Pagrindinės savybės:
- Gyveno bendruomenėje (viečioje).
- Už žemės naudojimą atlikdavo prievoles dvarui.
- Buvo laisvesni už vergus, bet priversti dirbti dvarui.
Pavyzdys:
XIX a. Lietuvoje viečninkas Jonas už dirbamą bendruomenės žemės plotą turėjo per savaitę atlikti 3 dienas šėkšos (prievolės darbų) dvaro laukuose.
Trumpai: Viečninkas – valstietis, gyvenęs bendruomenės žemėje ir už ją atlikęs prievoles dvarui baudžiavos laikais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.