vešėjimas

Vešėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įtarimą, pagrįstą netiksliais ar nepatikimais duomenimis, spėlionę be aiškių įrodymų.

Pagrindinė reikšmė:
Spėjimas, manymas, įtarimas, paremtas ne visai tikrais faktais arba išankstine nuomone.

Pavyzdžiai:
1. Kasdienėje kalboje:
"Tai tik mano vešėjimas, bet manau, jis meluoja."
"Remiantis vešėjimais, įvykis galėjo įvykti naktį."

2. Teisiniame kontekste:
"Teismas negali remtis vešėjimais – reikalingi įrodymai."

3. Sinonimai:
Įtarimas, spėlionė, prielaida, galvojimas.

Trumpai: Vešėjimas – spėjimas be tvirtų įrodymų, dažnai naudojamas apibūdinti nepatikimą nuomonę ar įtarimą.

Įrašas
Paaiškinimas	Vešėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įtarimą, pagrįstą netiksliais ar nepatikimais duomenimis, spėlionę be aiškių įrodymų. Pagrindinė reikšmė: Spėjimas, manymas, įtarimas, paremtas ne visai tikrais faktais arba išankstine nuomone. Pavyzdžiai: 1. Kasdienėje kalboje: "Tai tik mano vešėjimas, bet manau, jis meluoja." "Remiantis vešėjimais, įvykis galėjo įvykti naktį." 2. Teisiniame kontekste: "Teismas negali remtis vešėjimais – reikalingi įrodymai." 3. Sinonimai: Įtarimas, spėlionė, prielaida, galvojimas. Trumpai: Vešėjimas – spėjimas be tvirtų įrodymų, dažnai naudojamas apibūdinti nepatikimą nuomonę ar įtarimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.