Vertelga – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuosavybės teisę į žemę ar kitą turtą, dažniausiai vartojamas kalbant apie senovinį ar istorinį kontekstą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: „Senovėje vertelga nustatydavo, kam priklausė dirbama žemė.“
2. Perkeltine prasme: „Ši knyga – mano intelektinė vertelga.“ (kaip simbolinė nuosavybė ar paveldėjimas).
Trumpai: Vertelga – nuosavybės teisė (ypač į žemę), dažnai istoriniuose šaltiniuose ar perkeltine prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.