Verpyklinis – tai retas, kūrybinis žodis, sudarytas iš dviejų dalių:
- verp- (nuo veiksmažodžio „verpti“ – verpti siūlus)
- -yklinis (priesaga, reiškanti „linkęs ką nors daryti“)
Reikšmė:
Nusakomas kažkas, kas linkęs verpti – tiesiogine arba perkeltine prasme. Dažniau vartojama metaforiškai apibūdinti ilgai, monotoniškai besitęsiantį veiksmą, kalbą ar mintį (pvz., „verpia tą pačią istoriją“).
Pavyzdžiai:
1. Tėvo verpyklinės pasakos mus visus įmigdydavo.
(čia – ilga, lėta, monotoniška kalba)
2. Jos verpyklinės mintys nerimą tik skatino.
(nuolatos besikartojančios, varginančios mintys)
3. Poetė kūrė verpyklinius eilėraščius, primenančius senovės audimo dainas.
(perkeltai – ilgas, ritmiškas, „verpimo“ stilistika)
Trumpai:
Tai meninis, vaizdingas žodis, dažniausiai vartojamas apie ilgą, kartojamą kalbą ar mintis, retai – apie tikrą verpimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.