"Verkulys" – tai mažybinė forma nuo žodžio "verklys" (liūdnas, verkiamas žmogus, dažniausiai vaikas). Vartojama švelniau, kartais su šiek tiek juokeliu ar užuojauta.
Pavyzdžiai:
1. "Nustok būti toks verkulys – nieko baisaus neatsitiko!" (apie vaiką, kuris verkia dėl nieko).
2. "Mūsų senelis kartais tampa verkuliu, kai prisimena jaunystę." (švelnus juokelis apie sentimentalią nuotaiką).
3. "Ei, verkuly, nuliūdai dėl prarasto žaislo?" (užmačiai, bet švelniai).
Trumpai:
Tai švelnus, mažybinis žodis, nusakantis verkiančią ar liūdną asmenį, dažnai vaiką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.