verbliūgas

Verbliūgas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgas, dažnai pernelyg išplėstas, nuobodžiai pasakojamas istorija ar pasakojimas, dažnai su nereikšmingomis smulkmenomis.

Pagrindinė reikšmė:
Ilgas ir nuobodus pasakojimas, kurio esmė pasimeta tarp nereikšmingų detalių.

Pavyzdžiai vartojimo:
1. „Senelio verbliūgas apie jaunystę užtruko valandą.“
2. „Susirinkime vėl prasidėjo verbliūgas apie biuro problemas.“
3. „Tai ne istorija, o verbliūgas – per dažiai nukrypsta nuo esmės.“

Sinonimai: ilgas pasakojimas, nuobodus kalbėjimas, plepalas, užtrukimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Verbliūgas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgas, dažnai pernelyg išplėstas, nuobodžiai pasakojamas istorija ar pasakojimas, dažnai su nereikšmingomis smulkmenomis. Pagrindinė reikšmė: Ilgas ir nuobodus pasakojimas, kurio esmė pasimeta tarp nereikšmingų detalių. Pavyzdžiai vartojimo: 1. „Senelio verbliūgas apie jaunystę užtruko valandą.“ 2. „Susirinkime vėl prasidėjo verbliūgas apie biuro problemas.“ 3. „Tai ne istorija, o verbliūgas – per dažiai nukrypsta nuo esmės.“ Sinonimai: ilgas pasakojimas, nuobodus kalbėjimas, plepalas, užtrukimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.