vėplava

„Vėplava“ yra žemaičių tarmės žodis, reiškiantis kvailą, nerangų, apsileidusį žmogų (dažnai vartojamas švelniai pejoratyviai ar juokui).

Pavyzdžiai:
1. Ei, vėplava, vėl pamiršai raktus!
2. Nevaikščiok kaip vėplava – susirišk batus.
3. Jis toks vėplava, bet širdis auksinė.

Pastaba: Dažniau vartojamas vyr. g. (vėplavas), bet pasitaiko ir mot. g. (vėplava).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'veplava' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Vėplava“ yra žemaičių tarmės žodis, reiškiantis kvailą, nerangų, apsileidusį žmogų (dažnai vartojamas švelniai pejoratyviai ar juokui). Pavyzdžiai: 1. Ei, vėplava, vėl pamiršai raktus! 2. Nevaikščiok kaip vėplava – susirišk batus. 3. Jis toks vėplava, bet širdis auksinė. Pastaba: Dažniau vartojamas vyr. g. (vėplavas), bet pasitaiko ir mot. g. (vėplava).