ventierius
Terminas „ventierius“ (lot. venter – pilvas) senovės Romos teisėje reiškė asmenį, gimusį iš moters, kuri buvo laisva pilietė, bet susilaukė vaiko su vergu. Toks vaikas gimdavo laisvas, bet neturėdavo pilnos teisės būti tėvo (vergo) socialinėje grupėje.
Pavyzdys:
Jei laisva romėnė pilietė (pvz., ingenua) susilaukdavo vaiko su vergu, kūdikis būdavo laisvas (ne vergas), bet buvo vadinamas venterius. Jis nepriskirdavo nei prie pilnateisių piliečių, nei prie vergų – jo statusas būdavo tarpinis, dažnai ribotas socialiniu nepripažinimu.
Trumpai: „Ventierius“ – laisvai gimęs vaikas iš laisvos moters ir vergo tėvo, turintis ribotas teises.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.