velnaitė

„Velnaitė“ – tai mažybinė arba švelninanti lytis nuo žodžio „velnias“. Vartojama šnekamojoje kalboje, dažnai su humoristiniu arba švelniu atspalviu.

Pavyzdžiai:
1. Ei, velnaite, kur tu dingai? (kreipiantis į vaiką ar artimą žmogų juokais).
2. Ta velnaitė mašina vėl sugedo. (švelniai susierzinti).
3. Kokia tu smalsi velnaitė! (apie smalsų vaiką).

Trumpai: tai švelnus arba juokaujamas pavadinimas, panašus į „velniukas“, „šėtukas“.

Įrašas
Paaiškinimas	„Velnaitė“ – tai mažybinė arba švelninanti lytis nuo žodžio „velnias“. Vartojama šnekamojoje kalboje, dažnai su humoristiniu arba švelniu atspalviu. Pavyzdžiai: 1. Ei, velnaite, kur tu dingai? (kreipiantis į vaiką ar artimą žmogų juokais). 2. Ta velnaitė mašina vėl sugedo. (švelniai susierzinti). 3. Kokia tu smalsi velnaitė! (apie smalsų vaiką). Trumpai: tai švelnus arba juokaujamas pavadinimas, panašus į „velniukas“, „šėtukas“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.