Velniukas – tai mažybinė ar švelninti forma nuo žodžio „velnias“ (velnias, šėtonas).
Vartojama šnekamojoje kalboje, dažnai su šiek tiek humoristiniu ar švelniu atspalviu.
Reikšmės atmainos:
1. Įmantrius, erzintoją žmogų (pvz., vaiką) apibūdinti:
„Na, tas velniukas vėl išbėgo iš kambario!“
2. Švelnus piktinimasis ar nusistebėjimas:
„Ką tas velniukas sugalvojo!“
3. Mėgstamai, juokais apie gyvūną ar daiktą:
„Šuns velniukas visus batukus sugraužė.“
Trumpai:
Tai emocingas, neįžeidžiantis žodis, rodantis ne tik nepasitenkinimą, bet ir tam tikrą simpatiją ar nuostabą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.