"Veliuonas" – senovės lietuvių mitologijoje tai mirusiųjų pasaulis, pomirtinė karalystė, dažnai vaizduojama kaip švelnus, ramus ir amžinai žalias kraštas po žeme.
Pagrindiniai bruožai:
- Panašus į kitų tautų požemio pasaulį (pvz., graikų Hadas).
- Valdovas – Velnias (ne velnias kaip blogis, o pomirtinio pasaulio dievas).
- Gyvena dvasios (velės), gyvūnų sielos.
- Dažnai siejamas su kapavietėmis, kalnais, gilumomis.
Pavyzdžiai:
1. Mitologijoje:
„Siela, išėjusi iš kūno, keliauja į Veliuoną per upę, kurią perplaukia velėnų keltininkas.“
2. Literatūroje:
Maironio „Jūratė ir Kastytis“:
„Ir nuplaukė į Veliuoną, / Kur mirusiųjų širdys mūs.“
3. Dabartiniame vartojime:
Simbolinis žodis mirčiai, paminėjimui:
„Jo siela ramiame Veliuone.“
Trumpai: Veliuonas – lietuvių pomirtinis pasaulis, kultūrinis mirties simbolis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.