Hadas – tai senovės graikų mitologinės būtybės, nimfos, gyvenusios gėluose vandenyse (šaltiniuose, upėse, ežeruose). Jos buvo siejamos su vaisingumu, gydomąja vandens galia ir gamtos grožiu.
Pagrindinės savybės:
- Vaizduojamos kaip gražios merginos, dažnai prie vandens.
- Laikytos vietinėmis deivėmis, globojančiomis konkrečias vietoves.
- Kartais būdavo pavojingos – viliojančios arba keršijančios už teršimą.
Pavyzdžiai iš mitologijos:
1. Naja – upių hada.
2. Kriniė – šaltinių hada.
3. Limnadė – ežerų ir pelkių hada.
4. Pegėja – garsiausia hada, susijusi su Hipokrenės šaltiniu (mūzos įkvėpimo šaltinis).
Pavyzdys literatūroje:
Hadas dažnai minimos Homerio „Iliadoje“ ir „Odisėjoje“, Hesiodo veikaluose, kaip vietovių dvasios ar dievų (pvz., Arėjo, Hermio) mylimosios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.