vẽkioti, -ioja, -iojo. vekióti, -iója, -iójo
1. mušti, lupti: Vẽkiok aną veikiau, t. y. primušk. Vyras mislyja: kad vẽkiosiu, tad vẽkiosiu savo pačią! Jūsų pusvaikis mūsų piemenaitį kad bevẽkiojąs užlenkęs.
2. varginti, kamuoti: Kam tu tą nėkuo nekaltą arklį teip vẽkioji?!. Nuo darbo vẽkiojuos greitai. spausti, engti: Antgulęs vẽkiojo, engerėjo samdininkus pri darbų.
įvẽkioti. įvarginti, įkamuoti: Tu šiandien savo arklius įvẽkiojai diktai!. Aš šiandien įsivẽkiojau tokius storus dobilus bepjaudamas.
nuvẽkioti.
1. nuvarginti, nukamuoti: Šį pavasarį savo arklius buvai labai nuvẽkiojęs. Nuo darbo šiandien nusivekiójau, t. y. pavargau. Teip nusivẽkiojau par dieną, ka kojų nebipavelku.
2. nusivalkioti, nusmukti: Nusigėręs, nusivẽkiojęs, tą pačią drasko, muša.
privẽkioti.
1. primušti: Senasis gaidys tą jauneklį tiek privẽkiojo, kad šis vos bepastova. Ans vagį, pijuką privẽkios, t. y. primuš. Buvo jau suvisu privẽkioję.
2. privarginti, prikamuoti: Par rudinį darbai privẽkio [ja],
kad nė kojų pavilkti nebegal. Neprivẽkiok par daug muno bėruko. Tu neprisivẽkiok par daug besišėliodamas.
užvẽkioti. užmušti, užkamuoti: Pasamdė žmogžudą, kad aną veikiau užvekiótum. Aną vasarą, ar atsimini, kaip ablaukai susitarę Dovainį bejuokuodami užvẽkiojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.