grauž|ti, graužia, graužė 1. dantimis skutant ėsti: Šuo kaulą, kiškis žievę graužia. Kirmėlės lapus graužia. 2. ką nors kietą krimsti: Morkas graužti sveika. 3. kelti skausmą trinant, zulinant, chemiškai veikiant: Batas
koją graužia. Dūmai, šarmas akis graužia. 4. ardyti, griauti; dildyti: Vanduo krantą graužia. prk.: Vėjas, saulė baigia sniegą graužti Rūpesčiai graužia sveikatą. 5. prk. neduoti ramybės: Jį sąžinė, ilgesys, pavydas graužia.
6. šnek. rieti, barti: Kam tu jį grauži? sngr.: graužiasi tarpusavyje (barasi). graužėjas, graužėja dkt. graužimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.