"Vėjavotas" – tai būdvardis, kilęs iš veiksmažodžio vėjuoti (pūsti, dvelkti). Reiškia atvėsęs, atšalęs (pvz., apie maistą), arba praradęs šviežumą, nudvėsęs (pvz., apie orą, atmosferą). Dažnai vartojama perkeltine prasme apibūdinti nuobodų, neįdomų, be gyvybės.
Pavyzdžiai:
1. Po valandos sriuba jau buvo vėjavota. (atvėsusi)
2. Kambarys atrodė vėjavotas, lyg jį niekas nenaudotų. (nudvėsęs, be gyvybės)
3. Pokalbis tapo vėjavotas – nebuvo ką kalbėti. (nuobodų, neįdomų)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.