Veizdėtuvas – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis „regėjimas, matymas, vaizdas“ arba „išvaizda, pavidalas“.
Daugiau vartotas senojoje literatūroje ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Gražus veizdėtuvas atsiveria nuo kalno. (gražus vaizdas / reginys)
2. Jo veizdėtuvas buvo rimtas. (jo išvaizda / pavidalas)
3. Senovės knygose rastumėte šį žodį apibūdinant gamtos veizdėtuvą. (gamtos vaizdą)
Dabar dažniau vartojami šiuolaikiniai atitikmenys: vaizdas, reginys, išvaizda.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.