regėjimas

regė́jimas. → regėti:

1. Mislijo saviej, ar čia sapnas, ar tikras regėjimas. Geras žmogus buvo, aš jį pažinau iš regė́jimo. Į grieką nečystatos trauk regėjimas daiktų gėdingų. Buvo mergos ir jaunikiai kūno ir širdies neįžagtos, ir linksminas nū ižg regė́jimo Dievo.

2. Jo atmintis ir regėjimas buvo visai sumenkę. Motinai labai susilpnėjo regėjimas. Negalimas daiktas, kad tas pats tepalas vienai akiai duotų nuostabų regėjimą, o kitai amžiną tamsybę. Regė́jimo organas. Regė́jimas akies slobsta. Nusilpnino muno nervas regė́jimo. Biškį trumpo regė́jimo ans tebuvo. Giltinė įeit per tuos langus mūsų, tai yra per pajautimus mūsų: per regė́jimą, girdėjimą, palytėjimą, gardėjimą, arba paragavimą, ir pauostymą ing širdį mūsų.

3. → regėti 4: Pabūklas tolimo regėjimo. Žiūronų, toli regėjimo išmintis. Regėjimo klecius.

4. akys, žvilgsnis: Kreipk manęsp tavo regėjimą.

5. reginys, vaizdas: Gamta vaizduojama ne kaip prisiminimas ar regėjimas iš tolo, bet lyg tuo momentu jaučiama. Motina persigando nuo tokio regėjimo ir perstojo verkus.

6. tariamas reginys, vaizdas; vizija: Tikrovė virsdavo apokalipsiniais regėjimais ir netekdavo realaus turinio. Tavo sapnis ir tavo regėjimas, tau bemiegant, iš to radosi. Tikėjose regėjimą regįs. Danielis regėjo ir apreiškė … karaliui regė́jimus galvos jo. O anys pažino, jog regėjimą regėjo bažnyčioj. Ir pasirodė Povilui naktį regėjimas. Aš eisiu veizdėtų tą didį regėjimą, kodėlei krūmas nesudeg. Niekamui nesakykite to regėjimo.
tuo regė́jimu

1. tuojau pat, bematant: Ka užtepė moste, ta tuo regėjimu suskis nunyko. Leidos (bėgo) tuo regėjimu, tiek aną ir bematėm.

2. Tuo regėjimu ir nebeparejo plaukęs [is] – nuskendo.
apregė́jimas.

1. → apregėti
1.

2. → apregėti
3. Apsiregėjimas.

3. apžavėjimas: Meldžiasi jam žmonės nuo visokių ligų, ypačiai nuo akisopsto, apregėjimo ir ingėlimo.
atsiregė́jimas. susitikimas, pasimatymas.
nuregė́jimas.

1. → nuregėti 1: Nenuregėjimas.

2. → nuregėti 3: Protas, supratimas, nuregėjimas. Nuregėjimas Dievo, jog tariant netyčiomis esame korojami, bet žinančiam ir perleidžiančiam Dievui.
paregė́jimas.

1. → paregėti 4: Tuos žodžius tarydamas, pažvelgė ant jos akis ir pažino iš pirmo paregėjimo, kad čia tikra jo prisiega. Žiedus iš paregėjimo labai gražius tur.

2. → paregėti
8. Tame dar pasiregėjime Vytautas su Vasyliu sutarė iš daikto totorius kariauti. Visu didžiąja jų. linksmybe buvo viešės, beje, pasiregėjimas genties su genčia arba pažįstamu. Nė vieno neatstatys be pasiregėjimo su jo mylestiene. Lig laimingo pasiregėjimo.
pérregėjimas. parregėjimas.

1. → perregėti
1.

2. → perregėti
3.
praregė́jimas.

1. → praregėti 1: Tobijošius po praregėjimo savo gyveno dar ant svieto metų keturias dešimtis ir dvejus. Kelią iš žmonių tamsumo A. Vienuolis mato einantį per moralinį veikėjų praregėjimą, moralinį jų sąmonėjimą.

2. → praregėti
4.

3. tariamas vaizdas, vizija: Mirusių dvasios … ne tik per sapnus, tūlų žmonių „praregėjimus“, bildesius, poškėjimus, barškinimus, kritimus ir kitus tam lygius ženklus galinčios apie save praneštie.
priregė́jimas. → priregėti 4: Ne dėl širdies skaudėjimo, dėl svieto priregėjimo [verk] (kad pamatytų kiti, dėl akių) . Spaviednę atliekta tiktai dėl priregėjimo svieto.
suregė́jimas.

1. vienas kito matymas: Ir vienas suregė́jimas moteriško su vyrišku niekad ertes be žalos ir pažeidimo, mažiausiai dūšios gražumo, negal būt.

2. → suregėti
6. Linksmas susiregėjims. Tai bus išganytingas susiregėjimas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'regejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x