vaukšlỹs. vaũkšlis.
1. iš tošies susuktas indelis, aukšlys: Žievė, nusukta nuo alksnio ir sulenkta į vaũkšlį del pylimo uogų. Pilną vaũkšlį prisirinkau žemuogių. Numovei alksnį, sulenkei žievę – ir turi vaũkšlį. Švarką kaip vaũkšlį pasiuvo, o žadėjo kaip liete nulieti. Jis vaukšo namie kaip vaukšlỹs, t. y. susiraukęs sėdi. jame telpantis kiekis: Maži vaikai liūb laukti, kad kas anims parneštų uogų vaũkšlį. nedidelis ko kiekis, sauja: Vaũkšlį saldainių padalijo mažysims vaikams.
2. medžio žievės dūdelė: Juos varė čia du piemenėliai, griežė jie savo vaukšleliais, nenujautė priešų klastingų.
3. kiautas, kevalas: Riešutų vaukšliùs išnešk lauku.
4. apsauginis apmovas, antvalktis, maukšlys: Uždėk vaũkšlį, kad krumpliai skvernų nepagautų.
5. avilys. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.