Vasarpjūtis – tai rugių pjūtis, vykstantis vasarą (dažniausiai liepos–rugpjūčio mėn.).
Tai senovinis lietuvių žodis, vartojamas daugiausia poezijoje, tautosakoje ar istoriniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Seniai vasarpjūčio metu visi kaimo žmonės dirbdavo nuo aušros iki sutemų.
2. Po sunkių vasarpjūčio darbų šventė žąsį.
3. Eilėraštyje vaizduojama vasarpjūčio idilė – gelta rugių laukai ir dainuojantys pjovėjai.
Trumpai:
Tai poetiškas atitikmuo žodžiui „rugių pjūtis“, susijęs su tradicine vasaros derliaus nuėmimo veikla.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.