vasarojavežtė
Vasarojavežtė – tai žodis, sudarytas iš dviejų dalių: vasaros (metų laikas) ir javežtė (mažybinė forma nuo jova – našta, krovinys). Tiesiogine prasme gali reikšti mažą vasarinę naštą arba daiktus, vežamus vasarą (pvz., kelioninius daiktus). Tačiau dažniau vartojama perkeltine prasme:
Pagrindinė reikšmė:
Simbolinis apibūdinimas vasaros laikotarpio su visomis jo patirtimis, prisiminimais ar jausmais, kurie „vežami“ su savimi kaip psichinė našta ar lobis.
Pavyzdžiai:
1. Po kelionės jos širdyje liko vasarojavežtė – saulėtos dienos, jūros garsai ir džiaugsmas.
2. Senojo albumo nuotraukos – tai mano brangiausia vasarojavežtė.
3. Jis grįžo namo su lengva vasarojavežte: keli jūros kriauklių ir nusidriekusiu saulės odos kvapu.
Trumpai:
Tai metaforiškas terminas, reiškiantis vasaros patirčių, emocijų ar prisiminimų „rinkinį“, kuris lieka su žmogumi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.