variakalystė

Variakalystė – tai kalbos kaita, kai žodžio forma keičiasi priklausomai nuo konteksto (pvz., skaičiaus, linksnio, asmens), tačiau keičiasi netaisyklingai, nesilaikant bendrųjų kalbos dėsnių. Tai dažniausiai susiję su istoriniais kalbos pokyčiais ar skirtingomis tarmėmis.

Pavyzdžiai lietuvių kalboje:
1. Skaičiaus kaita:
Tėvas (vienaskaita) – tėvai (daugiskaita), bet dialektuose pasitaiko tėvai (vienaskaita) – tėvā (daugiskaita).
2. Linksniavimo netaisyklingumai:
Žmogus (V. vns. žmogų), bet šnekamojoje kalboje – žmogus (V. vns. žmogų arba žmogun).
3. Asmenavimas:
Būti (esu, esi, yra) – netaisyklinga veiksmažodžio forma, kuri nėra tiesiogiai išvedama iš kamieno.

Variakalystė atsiranda dėl kalbos istorijos, tarmių įtakos ar netaisyklingų formų įsitvirtinimo vartosenoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Variakalystė – tai kalbos kaita, kai žodžio forma keičiasi priklausomai nuo konteksto (pvz., skaičiaus, linksnio, asmens), tačiau keičiasi netaisyklingai, nesilaikant bendrųjų kalbos dėsnių. Tai dažniausiai susiję su istoriniais kalbos pokyčiais ar skirtingomis tarmėmis. Pavyzdžiai lietuvių kalboje: 1. Skaičiaus kaita: Tėvas (vienaskaita) – tėvai (daugiskaita), bet dialektuose pasitaiko tėvai (vienaskaita) – tėvā (daugiskaita). 2. Linksniavimo netaisyklingumai: Žmogus (V. vns. žmogų), bet šnekamojoje kalboje – žmogus (V. vns. žmogų arba žmogun). 3. Asmenavimas: Būti (esu, esi, yra) – netaisyklinga veiksmažodžio forma, kuri nėra tiesiogiai išvedama iš kamieno. Variakalystė atsiranda dėl kalbos istorijos, tarmių įtakos ar netaisyklingų formų įsitvirtinimo vartosenoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.