valninkas
Valninkas – tai istorinis terminas Lietuvoje, reiškiantis valstybės žemės (valakų) ūkininką, kuris atlikdavo karinę prievolę (karo tarnybą) už žemės sklypą. Jie buvo laisvesni už baudžiauninkus, bet privalėjo tarnauti kariuomenėje.
Pagrindinės reikšmės:
1. Karinis ūkininkas – žemės valdytojas, įsipareigojęs karo tarnybai.
2. Laisvasis kareivis – nekilnojamojo turtininkas, tarnaujantis raitelių (kavalerijos) daliniuose.
Pavyzdžiai:
- XVI–XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje valninkai sudarė pagrindinę lengvosios kavalerijos dalį.
- Valninkas gyveno savo sodyboje, dirbo žemę, bet karui iškilus turėjo atvykti su ginklu ir žirgu.
- Istoriniuose dokumentuose minimi valninkai, gynę Lietuvos sienas nuo kryžiuočių ar Maskvos puldinėjimų.
Trumpai: Valninkas – laisvas kariuomenės ūkininkas LDK, mainais už žemę atlikdavęs karinę prievolę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.