valkčialigė

Valkčialigė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškia labai silpną, liesą, išsekusį žmogų ar gyvūną (pvz., dėl ligos, badavimo, senatvės). Dažnai vartojamas kaip menkinamasis ar gailestingas apibūdinimas.

Pavyzdžiai:
1. Po ilgos ligos jis tapo tikra valkčialige.
2. Kaimelyje visi gailėjo tos vargšės valkčialigės.
3. Iš bado katė liko tik valkčialigė.

Sinonimai: liesas kaip skara, kaulas ir oda, nurytęs, išblyškęs.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'valkcialige' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Valkčialigė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškia labai silpną, liesą, išsekusį žmogų ar gyvūną (pvz., dėl ligos, badavimo, senatvės). Dažnai vartojamas kaip menkinamasis ar gailestingas apibūdinimas. Pavyzdžiai: 1. Po ilgos ligos jis tapo tikra valkčialige. 2. Kaimelyje visi gailėjo tos vargšės valkčialigės. 3. Iš bado katė liko tik valkčialigė. Sinonimai: liesas kaip skara, kaulas ir oda, nurytęs, išblyškęs.