"Valaciūgė" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis ilgą, erdvų, dažniausiai nešiojamą rankinę ar krepšį (pvz., didelė moteriška rankinė ar kelioninis krepšys). Kilęs iš rusų kalbos žodžio "волочить" (vilkti, tempti), nusakant daiktą, kurį patogu "vilkti" su savimi.
Pavyzdžiai:
1. "Ji į darbą visada nešioja didelę valaciūgę, kurioje telpa ne tik dokumentai, bet ir sportiniai drabužiai."
2. "Kelionėje į jūrą visa šeima naudojo valaciūges – jose tilpo visi reikmenys."
3. "Šiuolaikinės valaciūgės dažnai būna su ratukais, kad būtų lengviau vežioti."
Trumpai: Tai erdvi nešiojama ar vežiojama rankinė/krepšys, dažnai naudojama kelionėms ar kasdieniam naudojimui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.