vilkti

vilk|ti, velka, vilko
1. traukti taip, kad šliaužtų: Medį, rąstą vilkti Eina, kojas vilkdamas. Eiti sunkiu, velkamu žingsniu. sngr.: Uodega žeme velkasi.
2. sunkiai nešti ar vežti, tempti: Vilkti maišą ant
kupros. Jungą vilkti Arklys vos velka ratus.
3. pririšus tempti, buksyruoti: Velkamasis garlaivis. Velkamoji virvė.
4. prk. tęsti, atidėlioti, delsti: Tu vis velki tą darbą. sngr.: Visi darbai velkasi.
5.
rengti drabužiu: Vilkti vaiką kailinukais. sngr.: Žiemą visi šiltai velkasi. vilkis švarką, ir einam namo.
6. prk. dengti, kloti, traukti: Dangų velka debesys. Man akį velka, imu nebematyti. sngr.: Dangus jau
velkasi (dengiasi debesimis). vilkėjas, vilkėja dkt. vilkikas, vilkikė dkt. vilkimas.

• Žargonai: vilkti

• Gairės: Botanikos terminai

Įrašas
Paaiškinimas	vilk|ti, velka, vilko 1. traukti taip, kad šliaužtų: Medį, rąstą vilkti Eina, kojas vilkdamas. Eiti sunkiu, velkamu žingsniu. sngr.: Uodega žeme velkasi. 2. sunkiai nešti ar vežti, tempti: Vilkti maišą ant kupros. Jungą vilkti Arklys vos velka ratus. 3. pririšus tempti, buksyruoti: Velkamasis garlaivis. Velkamoji virvė. 4. prk. tęsti, atidėlioti, delsti: Tu vis velki tą darbą. sngr.: Visi darbai velkasi. 5. rengti drabužiu: Vilkti vaiką kailinukais. sngr.: Žiemą visi šiltai velkasi. vilkis švarką, ir einam namo. 6. prk. dengti, kloti, traukti: Dangų velka debesys. Man akį velka, imu nebematyti. sngr.: Dangus jau velkasi (dengiasi debesimis). vilkėjas, vilkėja dkt. vilkikas, vilkikė dkt. vilkimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.