vainingas

vaĩningas, -a (vainīgs). váiningas. vainìngas.

1. kaltas, nusikaltęs: Ans jau váiningas yr, tik tylia. Vaĩningas i baimingas.

2. ydingas, su trūkumais: Vainingus vaikius Jonis nusisamdė ir pats anų bijo. Tas arklys buvo vaĩningas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vainingas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vaĩningas, </b>-a (vainīgs). váiningas. vainìngas. <br/>1. <span class="explanation">kaltas, nusikaltęs: </span> Ans jau váiningas yr, tik tylia. Vaĩningas i baimingas. <br/>2. <span class="explanation">ydingas, su trūkumais: </span> Vainingus vaikius Jonis nusisamdė ir pats anų bijo. Tas arklys buvo vaĩningas.