Užvažus – tai veiksmažodžio „užvažiuoti“ būtojo laiko dalyvis, reiškiantis veiksmą, kuris įvyko prieš kitą praeities veiksmą. Dažniausiai vartojamas su jungtuku „kai“ arba savarankiškai, nurodant priežastinį ryšį ar veiksmo seką.
Pavyzdžiai:
1. Su jungtuku „kai“:
„Kai jis jau buvo užvažus į kalną, pradėjo lyti.“
(Veiksmas „užvažiuoti“ įvyko prieš lietų.)
2. Savarankiškai (priežastinis ryšys):
„Užvažus toli į mišką, jis pamiršo kelią atgal.“
(Priežastis: todėl, kad užvažiavo toli.)
Trumpai:
Vartojamas nurodyti veiksmą, įvykusį anksčiau už kitą praeities veiksmą, dažnai su priežastine reikšme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.