Užmačingumas – tai savybė būti užmačiam, t.y. lengvai suvokiamas, aiškus, įžvelgiamas ar nuspėjamas. Dažniausiai vartojama neigiama prasme apie žmones, jų elgesį, ketinimus ar mintis, kurie pernelyg akivaizdūs, primityvūs ar net subtiliai slypintys.
Pavyzdžiai:
1. Žmogus:
"Jo melas buvo užmačingas – akys bėgo į šonus, o pasakojimas keitėsi."
2. Elgesys / ketinimai:
"Užmačingas priešininko planas buvo lengvai atspėtas."
3. Menas / kūrinys:
"Filmo pabaiga buvo užmačinga – herojus laimėjo, o blogiukas nubaustas."
Sinonimai: nuspėjamas, akivaizdus, per daug aiškus, primityvus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.