užkalbinėjimas

Užkalbinėjimas – tai kalbinė priemonė, kai kalbėtojas kreipiasi į klausytoją arba į išgalvotą adresatą, pavyzdžiui, į daiktą, sąvoką ar abstrakčią būtybę, siekdamas sustiprinti išraišką, sukelti emocinį atsaką ar pabrėžti mintį.

Pavyzdžiai:
1. Į gyvą adresatą:
Draugai, ar girdite šį šauksmą?
2. Į negyvą objektą:
O Lietuva, mano tėvynė! (kreipinys į tėvynę kaip į gyvą būtybę).
3. Į abstrakciją:
O laime, kur tu dingai?

Trumpai: Tai stilistinė figūra, dažna poezijoje, retorikoje ir emocinėje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	Užkalbinėjimas – tai kalbinė priemonė, kai kalbėtojas kreipiasi į klausytoją arba į išgalvotą adresatą, pavyzdžiui, į daiktą, sąvoką ar abstrakčią būtybę, siekdamas sustiprinti išraišką, sukelti emocinį atsaką ar pabrėžti mintį. Pavyzdžiai: 1. Į gyvą adresatą: Draugai, ar girdite šį šauksmą? 2. Į negyvą objektą: O Lietuva, mano tėvynė! (kreipinys į tėvynę kaip į gyvą būtybę). 3. Į abstrakciją: O laime, kur tu dingai? Trumpai: Tai stilistinė figūra, dažna poezijoje, retorikoje ir emocinėje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.