Užkalbėjimas – tai žodinis veiksmas, kuriuo siekiama paveikti kitą asmenį ar būtybę (pvz., gyvūną, gėlę, daiktą) kalbant tam tikromis žodžių formuluotėmis, dažniausiai su magišku, įtikinamu ar psichologiniu poveikiu. Tai gali būti tiek maginė praktika (burtai, užkeikimai), tiek kasdieninis reiškinys (pvz., malonus pokalbis, įkalbinėjimas).
Pagrindinės reikšmės:
1. Maginė/prigimtinė: Kalbėjimas, turintis perprasti ar pakeisti realybę (pvz., užkalbėti gyvatę, užkalbėti skausmą).
2. Psichologinė/socialinė: Kalbėjimas, skatinantis kitą asmenį ką nors daryti ar pasikeisti (pvz., užkalbėti priešą taikiai, užkalbėti vaiką valgyti).
Pavyzdžiai:
1. Senelė mokėjo užkalbėti skausmą senais žodžiais. (magiškai)
2. Jis bandė užkalbėti savo šunį, kad šis sustotų lojti. (įtikinamai)
3. Užkalbėkite gėles – jos taip greičiau augs. (metaforiškai)
4. Per pokalbį ji sugebėjo užkalbėti net užsidariusią žmogų. (socialiai)
Trumpai: Užkalbėjimas – kalbėjimas, kuriuo siekiama magiškai ar psichologiškai paveikti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.