gūrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo, gurinė́ti. gūrinti; palengva, pasilenkus vaikščioti: Pulkas avių gūrinėja paežiais. Ąžuolyne kažkas gūrinė́ja, turbūt grybauja. Gūrinėjau po mišką per visą dieną, bet keseliuką bruknių tepririnkau. Da anksti buvo, žiūriu – jis jau gūrinėja po kiemą. Ką anas senas bedarys – gūrinė́ja po truputį apie namus, daugiau nieko. Gūrinė́ja kaip višta per lytų. Ilgai lis, kad vištos gūrinėja po lauką. Žąsys susitraukusios gūrinėja po kiemą. Kaip tie ančiukai, visą dieną gūrinėdami, nepailsta?
apgūrinė́ti. apvaikščioti: Dar senelė apie kiaules apgūrinė́ja.
prigūrinė́ti. pririnkti, prilesti, priėsti gūrinėjant: Ot mūsų vištos prigūrinėjo (gurinėdamos prilesė) . Gūrinėjo gūrinėjo ir prisigūrinėjo pilną pintinę uogų. Avys jau prisigūrinė́ja, bet galvijam nėra dar ko paėsti.
užgūrinė́ti. gūrinėjant užeiti, atrasti: Begūrinė́damas ir užgūrinė́ji.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.